2015 m. vasario 16 d., pirmadienis

Nepriklausomybės Dienos pietūs

Šiandien yra Vasario 16 diena. 1918 metais, šią dieną, Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės aktą – vieną iš trijų XX amžiuje – kuriuo buvo atkuriama Lietuvos Nepriklausomybė. 1918-1920 metais Lietuvai pavyko išsivaduoti tiek iš kraštą okupavusios Vokietijos, tiek iš formaliai šalį nuo 1795 metų valdžiusios Rusijos imperijos. Kitas, 1949 metų Vasario 16 aktas, pasirašytas Lietuvos partizanų vadų, nebuvo toks sėkmingas. Antisovietiniam pasipriešinimui nepavyko nugalėti okupantų....
Tačiau, šiame tinklaraštyje daugiau dėmesio skiriama ne politinei istorijai, o kasdienybei. Tad pabandykime paieškoti patiekalo, kuris galėtų tapti tradiciniu Nepriklausomybės Dienos pietų valgiu. Dėl politinės istorijos vyravimo lietuvių istorikų darbuose, labai mažai žinome apie Vasario 16 akto signatarų kasdieninį gyvenimą. Daugiausia medžiagos apie tai galime rasti laiškuose artimiesiems. Vienas lietuvių tautinio atgimimo lyderių, Lietuvos himno - „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka 1898 metais taip rašė savo seseriai Jonieškai ir jos vyrui, savo svainiui Petrui: „...besergant taip ilgai, nusibodo jau valgyti tolydžio, be atmainos jautieną, o kitokios mėsos <...> Naumiestyje negalima gauti <...> labai mėgstu karkutę su krienais <...> gal Jonieška ras da namie <...> prie karkučių galima pridėti kokį kumpelį, tik neriebų, kokią dešrelę rūkytą, tik neriebią ir sūrį išdžiovintą, tik nelabai kietą...“. Kitame, 1899 metų laiške seseriai ir svainiui randame:  „...prilaikymui tų mano pajiegų tegul Jonieškutė nepamiršta suteikti man karkučių. Jeigu jau išrūkytos ir pas mane nesuges, tai tegul tuoj siunčia – aš laukiu ir jau tarkuoju krienus...”. Iš laiškų matome, kad Vincas Kudirka mėgo rūkytus kiaulienos valgius. Tai visiškai natūralu. Juk jis buvo gimęs ir užaugęs pasiturinčio ūkininko šeimoje, derlingų žemių ir ekonomiškai stipriausiame lietuvių regione – Užnemunėje.
Taigi, vienas iš kandidatų į Nepriklausomybės dienos valgius gali būti  Vinco Kudirkos pamėgtoji „Karkutė su krienais“. Patiekalui riekės: vienos, šaltai rūkytos kiaulės karkos (apie 1 kg.), 1 svogūno, 1 morkos, kelių juodųjų ir kvepiančiųjų pipirų, lauro lapelių. Jei karka šviežiai rūkyta, ja galima virti iš karto, o jei seniau išrūkyta, padžiūvusi – dar reikia kelias valandas ją pamirkyti šaltame vandenyje. Prieš virimą karka nuplaunama verdančiu vandeniu, nušveičiama sėlenomis ir dar kartą nuplaunama šaltu vandeniu. Kad verdama karka nesukristų, ją galima įvynioti į audeklą ir surišti virvele. Virti pradedama šaltame vandenyje, į jį įdėjus karką, dideliais gabalais pjaustytas daržoves, nesmulkintus pipirus ir lauro lapelius. Virti reikia apie 2-2,5 valandos, kol mėsa suminkštės. Tiekiant į stalą karka supjaustoma ir užpilama karštu krienų padažu. Krienų padažui reikia 2 stiklinių grietinės padažo, 1 stiklinės šviežiai tarkuotų krienų, 2 šaukštų acto, juodųjų pipirų, lauro lapelių ir sviesto. Pirmiausia iš 1 stiklinės grietinės, 1 stiklinės sultinio, 1 šaukšto sviesto, 1 šaukšto miltų ir druskos pasigaminkime grietinės padažą. Svieste pakepinti miltai atskiedžiami sultiniu ir, kai pradeda tirštėti, įdedama grietinė. Tada imamės krienų padažo. Sutarkuoti krienai pakepinami svieste, įdedama smulkintų pipirų, lauro lapelių, acto ir patroškinama. Tada supilamas jau pagamintas grietinės padažas ir kelias minutes paverdama.
Gražios Nepriklausomybės Dienos!!!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą